Ofiso karai / Viktorijos istorija
Tai buvo niekuo neypatingas trečiadienio rytas. Kaip ir kasdien ofiso administratorė Viktorija ruošėsi ryto ritualui - kava, naujienos, šiek tiek lėkštoki, bet neišvengiami rytiniai pašnekesiai.
Taip jau nutiko, kad ofisas, kuriame dirba mūsų Viktorija išskirtinai pasižymi didesniu nei normaliu norėjimo į tuoletą vidurkiu ir niekam nežinomais keliais išsivysčiusiu įpročiu šlapintis priešingos lyties atstovų tuolete..
Viktorija taip pat nesidomėjo kodėl ji niekuomet nesidrovėjo atsipalaiduoti vyrų tuolete tad ir šio trečiadienio ryto ritualas neturėjo būti niekuo kitoks, nei kiti buvę trečiadieniai…
Išskyrus.. Vieną nedidelę smulkmeną, kuri tarytum tyčia kabojo ant tuoleto sienos, šiek tiek išdidžiai dėbsodama Viktorijai į akis, kerziniu batu sutrypdama visada meilią Viktorijos šypseną.
Iki tol Viktorija niekuomet nebuvo mačiusi snarglio ant tuoleto sienos. Turbūt niekada ir nesitikėjo pamatyti..
Čia mūsų trumpa istorija persikelia ir baigiasi prie paparastų, vidutiniškų, ofiso vyrų - skaitančių Viktorijos rytinę e-korespondenciją, galbūt smailiai besišypsančių, o galbūt paslaptingai besididžiuojančių kūrybiškais autografais.
