Vagys. Žulikai. Ir kiti.
Taip jau atsitiko, kad visai neseniai namuose turėjom galbūt vagį..
Galbūt vagis tai toks vagis, kuris vidury dienos magiškai be įsibrovimo žymių atsidaro dvejas raktu rakinamas duris, įslenka į jūsų kambarį kol jūs jame ramiai sėdite ir gurkšnojate arbatėlę su pienu, pradeda rėkti “KUR YRA DŽORDŽAS?!”, mojuoja rankomis ir apimtas šoko pabėga..
Dėkoju atsitiktinumo Dievams, kad galbūt vagis nusprendė pirmiausia patikrinti kaimyno lobių skrynią, praleisdamas mūsų arčiau esančias duris, už kurių tuo metu buvo tik lengvo sudėjimo panelė galinti apsiginti nebent aštriais nagais..
Tarpatlantinės žinios mane pasiekė 14:26 Londono laiku kažkur tuo metu, kai visi dirba. Uoliai tarytum Šerlokas Holmsas nužengęs iš fikcinių romanų ėmiausi nagrinėti galbūt vagies bylą. Nuo tos dienos visada su savimi turiu NATO fonetinį alfabetą ir lyg pirmaklasis moku savo alfas, bravo ir čarlius. Daugiau niekada neapsikvailinsiu skambinamas į NE TĄ policijos skyrių bandydamas paaiškinti kur gi būtent įvyko metų nusikaltimas.
Policija į mūsų namų duris pasibeldė po trumpų 20 minučių. Apipilti aukso vertės patarimais apie nesaugias durų spynas ir nuraminti, kad galbūt vagies ieško radijo kanalu informuoti Londono angelai sargai ramiai atsikvėpėme. Tuomet žinojome - vagis nepaspruks pro visą matančias Londono akis. Kam reikalingi piršto antspaudai, jei galbūt vagis tiesiog stambaus sudėjimo, 30 - 40 metų vyras, tamsių plaukų, apsirengęs ruda striuke ir mėlynais džinsais akivaizdžiai matomas 14 milijonų mieste.
Sekančią dieną vistik sulaukėme pirštų antspaudų surinkėjo. Įdomi profesija. Pasidžiaugėme unikalia ir nemokama galimybe pasijusti nusikaltėliais sudėdami savo piršto antspaudus ant popieriaus lapo nelyg vaikai atradę kalkę pirmą kartą savo gyvenime. Nusiraminkite. Jūsų pirštų antspaudai bus naudojami antspaudų eliminavimui, nebūsite įtraukas į mūsų duomenų bazę, tad toliau galite daryti nusikaltimus ir pirkti žoleles iš nekaltai atrodančių prekeivių metro stočių tuneliuose.
Deja. Galbūt vagies dar nesugavome. O galbūt ir nesužinosime, kad sugavome. Tad svečių nelaukiame. Ant durų lyg kalėdų eglutės prikabinome šviesų rytojų žadančių spynų lyg turėdami ką saugoti.. Na nebent Džordžą..
