Kaip aš ėjau pas privatų daktarą
Sunku pasakyti ar nuo girtuokliavimo ar šiaip įvairaus gyvenimo pradėjo skausti širdį. O skausmas toks, kur atsiranda bet kur bet kada ir tik keliom minutėm. Šešis mėnesius pagalvojęs, išbandęs riešutų ir bananų dietas nusprendžiau siekti profesionalios mediko pagalbos.
Taip jau nutiko kad darbo stovykla, kurioj kasdien savanoriškai dalyvauju, pasiekusi neišmanytus efektyvumo rodiklius buvo nupirkta internetinio reklamos giganto, kuris mus visus apdovanojo draudimais. Iškart po įvykio namie suslėpiau visus aštrius daiktus, kad suinteresuotom antrom šalim nekiltų pagundų.
Taip visas draustas nuo gyvenimo ir mirties nuėjau pas valstybinį daktarą, kuriam nesikuklindamas pareiškiau abejojąs jojo kompetencija ir pareikalavau siuntimo gydytis savo negalios privačiam medicinos paslaugų sektoriuj.
Vos įžengus pro automatines duris prie manęs uoliai prisistatė kostiumu pasipuošęs džentelmenas ir aiškia, rafinuota anglų tarme pasiteiravo kuo galėtų pasitarnauti. Pasimečiau, sudvejojau ar nebūsiu patekęs i viešbutį.
Prasibrovęs pro ligoninės liokajų atsidūriau registracijos skyriuj, kur mano nuostabai man buvo pasiūlyta nusiskanuoti akies tinklainę vardan spartesnės registracijos sekančio vizito metu. As žinoma kaip labai savaime optimizuotas ir darbo stovykloj dirbantis vyr. optimizuotoju neatsisakiau.
Štai čia ir prasidėjo mano pažintinė kelionė su privačiomis draudimo kompanijomis, kai registratūros darbuotoja, kuri atsisakė i mane kreiptis kaip nors kitaip nei Seru paklausė:
- Sere Žilvinai gal galėtumete pasakyti, koks jūsų susitikimo su Dr. Pateliu autorizacijos kodas?
Dėbsau debilo žvilgsniu į ją, ji man atsako tuo pačiu..
- Kodas? Koks kodas?
- Sere Žilvinai be autorizacijos kodo negalėsime patvirtinti jūsų susitikimo su Dr. Pateliu.
Po neilgai trukusio vienpusio dialogo paaiškėjo, kad norint nemokamai mokamai gydytis reikia pirmiausia gauti apsilankymo autorizacijos kodą iš jus įsipareigojusios drausti kompanijos. Skambinu, kol po 9tos Bethoven’o simfonijos kitame ragelio gale pasigirsta:
- Alio?
- Laba diena. Esu ligoninėj. Ieškau autorizacijos kodo.
- Taip taip taip… Koks jusu narystės numeris, vardas pavardė ištarta paraidžiui atbulai, gimimo data, adresas ir darželio auklėtojos mergautinė pavardė?
Teisingai atsakęs į visus loterijos klausimus ir kruopščiai išdėstęs negalios simptomus laimėjau vienkartinio susitikimo su Dr. Pateliu autorizacijos kodą.
Daktaras Patelis buvo labai malonus. Paklausė kaip jaučiuosi, atsakiau, kad neskaitant to jog esu ligonėj jaučiuosi tiesiog puikiai. Pasiūlytas išsitestuoti nedvejodamas sutikau.
Norint dalyvauti tolimesnėse ligoninės žaidynėse teko laimėti naują autorizacijos kodą. Prisiminęs pirmus tris turėtų naminių gyvunėlių vardus viktoriną be vargo laimėjau. Klaidžiodamas ligoninės labirintais dalyvavau įvairiausiuose bandymuose: deginausi radioaktyviuose spinduliuose, maudžiausi ultra garso bangose, netekau šiek tiek kraujo, iki kvapo netekimo bėgau bėgimo takeliu ir 24 val nešiojausi širdies robotą seklį.
Po kelių dienų kupinas jaunatviško nekantrumo grįžau pas ligoninės stebukladarį dakarą Patelį. Daktaras Patelis mane rimtu veidu pakvietė atsisėsti ir paaiškino nieko manyje neradęs, pasiūlė septynias dienas savo noru pasmaguriauti ibuprofenu ir palinkėjo gero kelio. Dėkingumo apimtas sunkiai radau žodžių kaip padėkoti daktarui Pateliui už tokią diagnozę.
Pėdinau namo, svarstydmas kokias rožes baltas ar raudonas ar kurio rašytojo frazę ant akmens iškaltą rinktis. Kaip visada laiptinėje patikrinau pašto dėžutę, kurioje manęs laukė loterijos organizatorių laiškas pranešantis, kad visus autorizacijos kodus laimėjau sąžiningai ir saskaitoje nurodytų kelių tūkstančių svarų pačiam mokėti nereikės. Ką čia ir bepridursi, gal tik tiek, kad iš to džiaugsmo visi širdies skausmai išgaravo savaime…
